Praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio viduryje Kolumbijoje buvo pristatytas neišnešiotų naujagimių priežiūros metodas, turėjęs sumažinti naujagimių sergamumą ir mirtingumą, kuris tuo metu buvo itin didelis dėl nepakankamo slaugytojų ir inkubatorių skaičiaus gimdymo stacionaruose. Jo esmę sudarė naujagimių, pririštų prie mamos, užtikrinant oda prie odos kontaktą, nešiojimas 24 val. per parą, todėl metodas buvo pavadintas „Kengūros metodu“.

Beveik du dešimtmečius stebint Kengūros metodo taikymą ir jo rezultatus buvo padarytos išvados, kad jis ne tik puikiai pakeičia neišnešiotų naujagimių priežiūrą inkubatoriuje, bet ir užtikrina papildomą naudą: tolygų temperatūros palaikymą, žindymą bei ryšio tarp mamos ir kūdikio kūrimą.

1996 m. PSO Motinos ir vaiko sveikatos centras surengė pirmąjį Kengūros metodui skirtą kongresą, po kurio buvo sukurtas Tarptautinis Kengūros metodo tinklas (INK), o 2003 m. PSO paskelbė praktinį Kengūros metodo taikymo vadovą.

Visus šiuos metus vykdomi tyrimai patvirtino, kad Kengūros metodas yra efektyvi priemonė, mažinanti naujagimių mirtingumą, todėl jo taikymą skatina PSO, tarptautinės ir atskirų šalių vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos bei tokie prestižiniai medicinos žurnalai, kaip „Lancet“.

Šiais metais 11-asis INK seminaras ir kongresas „Kengūros metodas: po 20 metų ir ateities perspektyvos“ vyko lapkričio 14–17 d. Tieste (Italija). Svarbu pastebėti, kad renginys nebuvo remiamas komercinių organizacijų, siekiant išvengti interesų konflikto. Pranešėjai ir dalyviai turėjo patys padengti dalyvavimo išlaidas arba ieškoti institucijų, fondų ar organizacijų, galinčių paremti jų dalyvavimą renginyje.

Skaityti daugiau:
http://inkmc.net/index.php/11th-workshop-and-congress

Paruošė Asta Vilpišauskienė, LLŽKA narė